Ech.. Nebegaliu miegoti naktimis. Širdis vis šneka apie tave. Niekaip negaliu pamiršti Tavęs.. Nepamirštu Tavo akių gražumo, bučinių karštumo, apkabinimų stiprumo, žodžių švelnumo. Prisimenu tą jausmą, kaip tave išvydau pirmą kartą. Niekad to jausmo nepamiršiu. Pamenu, kaip stipriai Tu mane apkabinai. Pilve iš karto skraidė drugeliai, šypsena buvo plati plati. Tačiau labai drovėjausi. Jaučiausi keistai. Dar dabar atminty iškyla ta akimirka, kai tu apkabinai... Kai mes stovėjom dviese ant laiptų. Kiek nedaug reikėjo, kad šypsočiausi.. Ta šypsena buvo tikra.. O dabar.. Ji dirbtina.. Suvaidinta.. Šypsausi, kad žmonės galvotų, kad man viskas gerai. Nors viduj verkiu ir rėkiu iš skausmo. Niekad nebūčiau pagalvojus, kad mūsų laimė truks taip trumpai.. Pamenu, kai mes važiavom Tavo mašina ir Tu paėmei mane už rankos. Buvo taip miela. Jaučiausi ypatingai. Pamenu, kai ėjom miestu.. Susikabinę už rankų.. Pamatėm mielą, pagyvenusią porą. Jie buvo vienas kitam įsikabinę į parankę. Atrodė mielai. O ką mes pasakėm vienas kitam, kad kai būsim seni seni, mes irgi taip vaikščiosim. Pamenu.. Kai tu mane iškėlei labai aukštai, apsivijau Tave kojom, tu tada taip stipriai pabučiavai.. Tau nebuvo svarbu, kur bebūtume, bet tu buvai mane paėmęs už rankos, apsikabinęs. Pamenu kaip mes patyliukais pasibučiavom prie mano mamos, kai ji nematė. Prisimenu Tavo pavydo scenas.. Ech.. Kiek aš daug dėl to verkiau. Juk aš Tau ištikima buvau, esu ir busiu. Iki tol, kol tu būsi mano širdyje. O joje būsi ilgai.. Pamenu, kai pažadėjai, jog darysi viską, kad tik būčiau laiminga. O dabar manai, kad esu laiminga? Ne.. Nesu laiminga.. Esu be proto nelaiminga.. Noriu vėl pajusti Tavo apkabinimus, bučinius, pamatyti Tavo šypseną, išgirsti Tavo juoką.. Kvailiuk, juk aš tave myliu! Myliu taip stipriai, kad širdis tuoj iššoks iš krūtinės! Man širdis liepia nieko nelaukti ir skubėti pas Tave, išsiaiškinti viską, sušukti visam pasauliui, kaip STIPRIAI TAVE MYLIU.. O va protas liepia nieko nedaryti, pamiršti Tave. Bet kaip galima pamiršti TĄ, kuris Tave darė laiminga, mylėjo Tave? Kaip pamiršti GYVENIMĄ? Kaip? Tai neįmanoma..
O aš norėčiau, kad kas nors man pasakytų: "Aš galiu ištrinti kiekvieną prisiminimą apie jį, kiekvieną
dieną, kurią praleidote kartu, kiekvieną bučinį, kiekvieną melą, kiekvieną
skausmo laša.. Galiu ištrinti visą meilę, kurią Tu jam jauti. Galiu
abiems ištrinti prisiminimus.. Tik tark žodį." Tačiau aš negalėčiau to padaryti.. tu man per daug brangus, reikalingas, kad Tave galėčiau pamiršti.. Juk myliu Tave taip stipriai...
 |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą