Butterfly..

Mano širdutė sudaryta iš daugybės mažų drugelių. Drugeliai gyvena tik vieną dieną. Kad gimtų daugiau reikia MYLĖTI. Jų gimsta dar daugiau kaip Tu būni šalia. Užtenka tik vieno Tavo apkabinimo, kad jų gimtų milijonai. Tačiau užtenka tik vieno "ATE", kad jie visi mirtų. Ech.. Tuomet jie nebenori gimti iš naujo. Iš naujo kentėti, mirti iš skausmo, liūdėsio. Pameni tą vakarą, kai man pasakei, kad mane myli? Tą akimirką gimė milijardai naujų drugelių, kurie norėjo tik vieno - MYLĖTI! Tą akimirka amžinai išliks mano širdyje, atmintyje. Dar niekad nesijaučiau tokia laiminga, kai Tave pamačiau. Tuo metu drugeliai tiesiog plaznojo manyje. Jie gyveno ilgiau nei vieną dieną. Bet.. Juk nebūna tik laiminga pabaiga. Kai maniau, kad mano pasaka bus su laiminga pabaiga ir drugeliai gyvens amžinai... Tu paėmiai ir viską pakeitei. Užteko tik vieno Tavo žodžio, žvilgsnio, jog suprasčiau, kad kažkas ne taip. Tą akimirką mirė tūkstančiai įvairiaspalvių drugelių. Tačiau aš dar turėjau vilties, kad viskas bus gerai ir vėl gims  naujų drugelių. Bet.. Tu juos nužudei.. Tau nieko nereikėjo sakyt, kad visi drugeliai, kurie buvo, mirtų. Mirė vienas po kito. Mirė iš didžiulio skausmo.. Dar niekad nebuvo taip sunku kaip tą akimrką... Norėjau mirti su jais..  Ech.. Aš norėčiau būti drugeliu! Gyvenčiau tik vieną dieną. Vieną dieną, kurią mylėtum mane visa širdim. Žvelgtum į mane su meile.. Būtum šalia manęs.. Tiesiog apkabintum ir būtum šalia. Tada nespėtum manęs palikti. Nereikėtų jausti to skausmo, kurį sukėlei. Aš tenoriu vienos dienos su Tavim, kuri būtų kupina meilės.. O tada jau galėčiau mirti su visais savo drugeliais..

Leisk gyventi mano drugeliams vėl..